atprašyti

atprašyti
atprašýti 1. tr. Q4, B stengtis atgauti, išreikalauti grąžinti: Atieškau, atprašau skolą R114. Šią dieną dovanoja, rytoje atprašo BBSir20,16. Kurs tavo ką ima, to n’atprašyk CII966. Kam daug duota, nuo to ir daug atprãšoma KII348. Tas velnias nėkaip nebeatprãšo nu ano piningų Žr. | Tada piktasis dėlei savo pikto gyvenimo mirs. Bet jo kraujį aš nuog tavo rankų atprašysiu (pareikalausiu, kad tu už jį atsakytum) BPII83. | refl. tr. KII352: Tačiau Advė dar turi vilties: jis dar neatsiprašė žiedo. Jo žiedas tebėra ant Advės piršto I.Simon. Dabar tų paleistųjų kokie keturi šimtai susipulkavoję ėjo į ministeriją savo algos atsiprašyti LC1879,8. 2. tr., intr. labai prašant paveikti, kad ko nedarytų, nevykdytų: Atprãšėm, kad neimt arklio, i išejo [kareiviai] Ck. Žuvelė prašė prašė žūklio, kad ją paleist gyvą, i atprašė (ps.) Prng. Atprãšė žmonės, kad jo nešaut Lp. Dar siuvėjas atprašė velnio, kad jis lauktų, iki sūnus užaugs TDrVI139. Tu atprašei mums vienas savo dangaus tėvą, jeib griekus mums atleistų 221. Mama jau traukė rykštę jam, aš vos atprašiau . | refl.: Kaip pasenau, nueinu į mišką, nebepasilaužiu nė vantelių: visi [medeliai] atsiprašo manęs BsMtI10. Kap paskutinį arklį atėmė, dapuoliau ir atsiprašiaũ Prn. Jau kad užvarė, tai ir važiuok – neatsiprašysi Srv. Prašykis neprašęs, bet turi išgerti su munim – neatsiprašysi Plng. Sutikę vilką, norėjo šaut, bet tas atsiprašęs davė jiems visiems trims po vaiką LTI25(Bs). 3. tr. prikalbinti grįžti: Nenusiųsdinsit be jaunųjų brolelių, neatprašysit be senojo tėvelio JV583. | Reiktų senovės gadynę atprašyti jaunims Užv. 4. refl. tr., intr. Q1, B, R3, K melsti atleidimo: Aš tavęs atsiprašau iš širdies brš. Ar atsiprašei jį? J.Jabl. Tai dar atsiprašom savo tėvulį Mrs. Mergaitės susizgribusios jos atsiprašė M.Valanč. Dar kartą atsiprašiusiu vienas kito už nesusipratimą, atsisveikinova ir nuėjova kiekvienas savo keliu J.Bil. Jis nusprendė rytą parašyti jai atsiprašomą laišką . Atsiprašaũ prie ko K. Tasai gailiasi, nuog Dievo atsiprašo BPII54. Nedręsa tėvui po akim eiti, net iš tolo stovėdamas atsiprašo BPII225. Graudena kožną žmogų, idant ... atsiprašančiam atleistų BPII285. Eš, Viešpatie, šauksiu tavęspi, Viešpatį atsiprašysiuos BBPs30,8. ^ Duoda kuolu į galvą ir atsiprãšo (pajuokiant atsiprašymą) Dkš.padalyvio forma atsiprãšant vartojama pabrėžti, kad kalbamas dalykas nenusipelno tokio vardo, yra per menkas: Argi galima taikstytis su tokia, atsiprašant, ekonomika?! sp.
atsiprãšančiai adv.: Mūsų davatkos, atsiprãšančiai, [v]andens tau nepaduos, jei sirgsi Trk.
5. refl. 338 prašyti leidimo pasitraukti, išvykti. 6. refl. atsiklausti: Reik atsiprašýti, kaip būs su tais rugiais Žlb. Atsiprãšėm, leido pirmininkas avių laikyti Grd. 7. tr. pakviesti pas save pasisvečiuoti kvietusįjį: Mes pas jį kiek kartų baliavojam, jo vis neatprãšom Trs. Pas juos svečiavomės, tai reiks ir pas save atprašýt Trgn. \ prašyti; apiprašyti; atprašyti; daprašyti; įprašyti; išprašyti; nuprašyti; paprašyti; papaprašyti; parprašyti; perprašyti; praprašyti; priprašyti; papriprašyti; suprašyti; užprašyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • atprašinėti — 1. K iter. dem. atprašyti 1. 2. refl. iter. dem. atprašyti 4 (refl.): Sako, kad prieš mirtį atsiprašinėjęs, kad jam dovanotų rš. Alis Kodža paprašė atiduoti jam tą ąsotį su alyvomis, labai atsiprašinėdamas draugo už nereikalingą rūpestį J.Balč. 3 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atprašymas — atprãšymas sm. (1) → atprašyti: 1. Q4, B Aš skolų atprãšymais labai spaudžiamas KI180. 2. refl. Ale jau atsiprašymo nėra – tuojaus tą pakorė su lunkine virve BsPIII169. 3. refl. Q1 → atprašyti 4 (refl.): Su atleidimu, su atsiprašymu kalbant… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apiprašyti — 1. tr. priet. užleisti nemalonumais tą, kuris ko nedavė prašančiam (pvz., nėščiai moteriai): Tavę kas ar neapiprãšė? Trgn. 2. refl. tr. apeiti prašant: Apsiprašiau kaimynus, ko reiks talkai, o rytą susinešiosu Šts. prašyti; apiprašyti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkaulyti — 1 atkaũlyti tr. atprašyti: Aš aną atkaũlijau, kad ans grįžtum atgal J. kaulyti; atkaulyti; iškaulyti; nukaulyti; pakaulyti; prikaulyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atskolyti — atskõlyti 1. tr. MŽ220, N pareikalauti skolą grąžinti: Jei kas artimojui savam ką žyčys, tas tur jam tatai atleisti ir netur (atskolyti) atprašyti nuog savo artimojo BB5Moz15,2. 2. refl.: Aš atsiskolijau, t. y. atdaviau skolą arba parleidau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvadinti — atvadìnti tr. 1. senuoju vardu pavadinti: Žmonės paskui ilgai vadino Kiškio mišką Davainio giria, tik vėliau susigriebė, atvadino atgal gražiuoju Kiškio miško vardu J.Balt. 2. H175, R, R145, 201, MŽ, MŽ191,267, N, K, KII2, M, BzF36, Š, L, M199,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvobyti — ×atvõbyti tr. KŽ 1. BB1Mak7,22, Krs vyliumi, gudrumu atvadinti, atkviesti (ppr. artyn): Pristojo, atvõbijo atvõbijo manę [Čivonyse], ir pabuvau do dvejus metus Kp. Sugalvojo, kad čia reikia atvobyt pati ir įstumt į tą duobę LTR(Kp). Tada jau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • daprašyti — ×daprašyti (hibr.) tr. priprašyti: Ir vėl mane daprãšė in arklius (prižiūrėti arklių) Imb. | refl.: Dasprãšė su manim važiuot Rš. prašyti; apiprašyti; atprašyti; daprašyti; įprašyti; išprašyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išprašyti — 1. tr., intr. Q53, R, K labai prašant paveikti, kad duotų, sutiktų ką padaryti: Tol prašė, kol išprãšė paskutinį paršiuką Srv. Pavasarį nė šimtas davatkų lytaus neišprãšo, o ka reik šienauti, i viena davatka gerai Lk. Led išprãšė, kad… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuprašyti — 1. tr. nuvadinti, nuvesti: Raštininkas, neilgai galvojęs, sugalvojo būdą, kap vaikus nuo lango toliau nuprašyti LTR(Plv). Kol dar turi bent truputį maisto, nenuprašysi nuo apgraužto medžio niekaip Blv. Ta Birutėlė kad įknimba į knygas, tai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”